Pabundi ryte, atsidarai pašto dėžutę, o ten siuntinukas iš Australijos. Iš jo dydžio matyti, kad nei kengūros, nei koalos letenėlės ten nebus, tad belieka tik draskyti voką, išsitraukti iš jo kompaktą ir mesti į grotuvą.
Australijos muzikos urvai man iki šiol yra visiškai nepažintas objektas, tad prieš paspaudžiant play mygtuką buvau kiek smalsiai, bet skeptiškai nusiteikęs. Ir ką jūs manot – LAURA nuo pat pirmų akordų sukėlė pozityvias emocijas. Pirmasis albumo gabalas “Visitor” sudėliojo visus taškus ant visų įmanomų taškuotų raidžių ir pasidarė aišku, kad visas albumas bus kokybiško ir šiuolaikiško post roko pavyzdys. Ir aš nekalbu apię tą kondensuoto pieno saldumo post roką kaip EXPLOSIONS IN THE SKY, kuriame to rocko tiek, kiek pas mane auksinių dantų.
Dar vienas ausis užkliudęs albumo gabalas “Mark the day” kažkokiu nepaaiškinamu būdu sugebėjo sukurti ilgesingą ir prisiminimus sukeliančią atmosferą. Šalti violančelės garsai susipynė su šiltu vokalu, primenančiu balso mutacijos sulaukusio MEW vokalisto bei THE RASMUS plačiakakčio dainorėlio balsų sintezę. O ką jau bekalbėti apie palaipsniui, iki visiškos garso sienos augantį instrumentalą.
Beklausant albumą, pasirodė, jog jis susideda tarsi iš dviejų dalių, kurių padalijimo taškas – minutės netrunkantis ambiento kūrinėlis “x1200″. Galbūt taip norėta pabrėžti išleisto vinilinės plokštelės klausymo ritualą, kuriame apvertus plokštelę laukia jau kitokia muzikinė kelionė.
Ir iš tiesų, antroji albumo pusė panardino į kiek kitokį garsų vandenyną. Tai buvo tarsi kitas, labiau eksprimentinis, abstraktus, gal kiek švelnesnis LAUROS veidas, tačiau vis dar toks pat ilgesingas ir melancholiškas kaip ankščiau.
Perklausius “Twelve Hundred Times” pasijutau tarsi pabudęs iš sapno, kadangi besiklausant albumo jis taip itraukė, kad visiškai nesinorėjo galvoti apie realybę. Galbūt šios grupės negalima būtų pavadinti kažkokia naujos, dar negirdėtos muzikos nešėja, o pats albumas tikrai nepretenduotų į originaliausių leidinių topus, tačiau savo atmosfera ir nuoširdumu jis mane papirko. Tai tarsi mišinys tarp COLDPLAY kuriamos atmosferos, pasunkintų skandinavų MEW versijos bei GODSPEED YOU! BLACK EMPEROR garso sienos. LAURA puikiai sujungė progresyvų roką su post rokui budingais dinamiškais, prie garsinio orgazmo traukiančiais muzikiniais sprogimais. Jei kada nors esate skaitę knygą, ar žiūrėję kino filmą, kuris jus privertė sulįsti į prisiminimų pasaulį ar paveikė jus taip, kad nesupratote savo emocinės būsenos – suprasite ką norėjau pasakyti šia apžvalga.
LAUROS “Twelve hundred times” – tai ne muzikos albumas. Tai kelionė.
Grupės svetainė : http://www.wearemappingyourdreams.com/
Facebook komentarai:
Komentarai